Strategijos

Strategija - vizualinės ir elgsenos reprezentacijos, kurios lemia konkretų rezultatą, 
pvz:. sprendimas, mokymasis, motyvacija, konkretūs įgūdžiai.

 

 

Strategijos formavimas:

1. Šablono paieška.

2. Šablono perpratimas.

3. Sąmoningas šablono naudojimas.

 

Šablono perpratimas užduodant klausimus

Kaip tu tai darai?
Kaip žinai kada pradėti?
Kaip žinai kada padarei?

Kas darei, kad tam pasiruoštum?
Kas vyksta kai darai tai?
Kokius ėmeisi veiksmų, kad atliktum tai greitai?
Ką pirmiausiai darei?
Koks buvo sekantis žingsnis?

Jei ką nors praleidai, sugrįžk klausiant:
Ką darei prieš tai?


Kaip Išmėginti Strategiją?
Užmerk akis, įsivaizduok visus žingsnius. Ar tai tau veikia?
Jei taip pritaikyk, jei ne atsisakyk.

Strategijų rūšis:

• Kūrybiškumo
• Apsisprendimų
  
• Motyvacija.
• Problemų sprendimo
• Mokymosi
• Įgūdžio.
• Supratimo.
  
• Stebėjimo..
  
• Mokymo 
  
• Paaiškinimo.
  
• Įtikinimo.
  
• Motyvacijos
  
• Kalbėjimo su energija
  
• Prisiminimo
• Realybės
• Bendravimo
  

Kūrybiškumo

'Generative' means create result that has not existed before.

Kas dabar nėra sąraše?

Apie ką dabar negalvoji?

Apsisprendimų - Sprendimų

Kokios reikia motyvacijos, kad galėtum pradėti?

Gera Būsena -> Pasirinkimas.
Nėra tinkamų žinių -> Pasimetimas -> Pasirinkimas.
Aiškumas -> Pasirinkimas.

Aiškumas -> Suvokimas (tarsi užkoduotas pasirinkimas)

Buvimas būsenoje, kai priimi gerus sprendimus.
Apsisprendimų strategija užsisakant maistą iš meniu.
Einant susitikti su naujais žmonėmis.

Problemų sprendimo:

Problema pakeičiama į metaforą. Į ką tai panašu? Išsprendžiama metafora. Koks realus dalykas panašus į metaforą.

 

Mokymosi 

Įgūdžio

1. Išmokti pagrindus.
1. Terminologija
2. Laikas su meistrais.
1. Sutinka tave, tavo supratimo lygyje. 
   
2. Taupo laiką.
3. Praktikavimas.
4. Mokymas.
   

Supratimo

Ką daryti? Išvalyti būseną, kad dėmesys telktus į klausimais

Kodėl taip veikia?

Kaip veikia? Procesas, istorija.

Sinonimai - lygiagretus perstūmimas.

Analogija, metafora, palyginimas. Situacija su metafora, pavyzdys iš vaizduotės.

Kuo vertas teiginys, jei nerandi pavyzdžių? Per pavyzdį atstatomas ryšys tarp patirties ar įsivaizduojamos patirties ir apibendrinimo.

Supratimas kaip pamatas ant kurio stovi.
Įsivaizduok nori nueiti į lauką, bet kojomis neturi atramos į žemę.

Elektroninio pašto adresas yra kaip fizinio pašto adresas.
Įsivaizduok nori išsiųsti laišką, bet man nepasakai adreso.

Stebėjimo

Požiūris: Man įdomu kaip veikia mano smegenys.
Kada? Kai pasidaro nepaprastai įdomu. Tada išlaikomas dėmesys

Dėmesys atkreipiamas į ketinimą. Dėmesio dėmesingumas.

Mokymo

 

Paaiškinimo

Paaiškinimas iš skirtingų perspektyvų.

Naudoti gerai žinomas metaforomis. Dar labiai galima prisitaikyti. Krepšininkui, meraforos iš krepšinio.

Neverbalinė demonstracija. Čia ir dabar. Ryšys su stebėjimu. Naudoti šablonus iškart, vietoj to, kad kalbėti apie juos.

Jei įmanoma atsakyti elgesiu.  O tik vėliau žodžiais.

Dėstymas

Vaizduotės atvaizdavimas. Prisiderinant prie esamos struktūros.
Analogija, Metafora, palyginimas.
Sąrašas, tai lyg eilė parduotuvėje.

Prisiderinus pereiname prie aiškinimo dalyko, pernešant metaforos reikšmę.
Taip kaip parduotuvės eilėje galima, taip ir eilutėje galima.

Realybės strategija

Prisiminimuose:
Koks yra submodalumų skirtumas. Tarp to kas įvyko ir neįvyko.
Atpažįstant realybės strategiją, gali tiksliai žinoti, kaip tau reikia atpažinti ir pakeisti elgesį, kad įtikintum save, kad tai yra įmanoma.

 

Fiziniame lygmenyje:

Sąlygos:

• Kas turi galingą poveikį.
• Kas priešinasi pokyčiams
• Kas gali būti nepriklausomai.

Prisiminimo

Metodai:

• Apjungti kuo daugiau reprezentacinių sistemų, sukeliant emocijas.
• Perteikti informacija mokant kitą.
• Mokymasis grupėje
• Aktyvus kartojimas.
• Einant gulti paklausti:
• Ko išmokau?
• Ką jaučiu, kad verta prisiminti? 

Bendravimo

Su kokia būsena eiti?
Eiti į kontaktą: drąsiai, užtikrintai, tvirtai.

 

Natūraliai liejinėjančios mitybos strategijos žingsniai

Jei norite išmokti tinkamai pasirinkti maistą, jums pravers toliau pateikti žingsniai. [...]

1. Suraskite vietą ir laiką, kur dvidešimt minučių netrukdomi galėsite būti atsipalaidavę.
2. Pagalvokite, kaip sužinote, kada jau laikas valgyti.
   Kai pamatote maistą?
   Kai išgirstate ką nors sakant „Ar jau laikas valgyti?“
   Kai pažiūrite į laikrodį ir suvokiate, kad atėjo pietų metas?
   Kai pajuntate alkį?
   Galite įsivaizduoti, kad sėdite prie pietų stalo ir matote maistą, atsidarote šaldytuvą ir tyrinėjate, kas jame, arba žvelgiate į restorano meniu.
3. Dabar pagalvokite apie jausmą skrandyje. Pastebėkite, kokia yra juntamų pojūčių kokybė. Tikrinkite ne tik sotumo ar alkio jausmą, bet ir tai, kad skrandis apskritai jaučiasi. Jūsų skrandžio veikla priklauso nuo to, ką paskutinį kartą valgėte, buvote įsitempęs ar atsipalaidavęs ir pan.
4. Paklauskite savęs „Į kokį maistą mano skrandis dabar sureaguotu gerai?“ Nereikia to sakyti garsiai - paklauskite tyliai, mintyse.
5. Dabar pagalvokite apie kokį nors vieną valgį, kurį galėtumėte suvalgyti. Galite įsivaizduoti kalakutienos sumuštinį, saldainį, daržovių sriubą salotas ir pan.
6. Įsivaizduokite, kad suvalgote dalį maisto, apie kurį pagalvojate. Jei pagalvojate apie salotas, greitai pajusite salotų skonį. Atkreipkite dėmesį į tai, koks jausmas, kai maistas nukeliauja į jūsų skrandį. Kaip maistą priims ir kelias valandas virškins jūsų skrandis, kaip reaguos visas kūnas.
7. Dabar palyginkite šį jausmą skrandyje su ankstesniu jausmu, kilusiu tada, kai įsivaizdavote maisto valgymą. Kuris jums labiau patinka? Ar valgydami salotas ilgainiui pasijusite geriau, nei nieko nevalgę? Jeigu atsakėte teigiamai, salotas turėkite omenyje kaip vieną iš alternatyvų. Jei atsakėte „ne" atmeskite šį pasirinkimą.
8. Dabar įsivaizduokite kitą maistą. Galbūt norite saldainio.
9. Išsiaiškinkite ar jūs tikrai norite valgyti saldainį.
   Įsivaizduokite, kad saldainis patenka į jūsų skrandį. Apgalvokite, kaip kelias ateinančias valandas jausitės suvalgę saldainį.
10. Palyginkite praėjusiame žingsnyje jausmą su geriausiu iki šiol įsivaizduotu pojūčiu (septintas žingsnis.) Koks šis jausmas, palyginus su jausmu, jei būtumėte suvalgęs salotas? Kuris pojūtis malonesnis? Turėkite omenyje maistą, kurios paskanavę jaučiatės geriausiai ilgiausią laiką. 
11. Pakartokite procesą (8-tą, 9-tą ir 10-tą žingsnius) su keletu kitų maisto produktų. Kiekvieną sykį įsidėmėkite geriausią ilgalaikę savijautą užtikrinantį maistą.
12. Kai suprasite, jog tokiu būdu apsvarstėte pakankamai maisto produktų ir šis procesas tampa jums natūralus, apsvarstykite, kuris variantas verčiausias jūsų dėmesio. Dabar įsivaizduokite, kad valgote tą maistą, ir pajuskite geriausią savijautą žadančio maisto teikiamą malonumą.

[...]

Kaip žinoti, kada gana

Ta pati strategija jums leis nuspręsti kada sustoti valgyti. Kiekvieną kartą jums atsikandant, nesunkiai galite pajusti, kaip į šį kasinį sureaguos skrandis. Jūs iškart sustosite, jei suprasite, kad po kito kąsnio jausitės nebe taip maloniai, kaip dabar. Tai leis natūraliai nustoti valgyti, kai būsite sotus. Kai šis procesas taps įpročiu, viskas vyks labai greitai ir be jokių pastangų.

Kai kurie žmonės laikosi taisyklės suvalgyti viską, kas lėkštėje. Taip suvalgo viską, „kad nieks nebūtų išvaisyta“ ir „nenukentėtų maistas“, bet tuomet nukenčia jie patys! Jei laikotės tokios taisyklės, į lėkštę visuomet dėkitės mažesnę porciją, nei norisi, - jei suvalgę porciją vis dar jausitės alkani, galėsite pakartoti. Kitas sprendimo būdas yra nusipirkti labai mažų lėkščių. [...] 

Šaltinis:

Protas turi širdį 188 psl.