Iš kritiko į patarėja

Kritikų perprasminimas

Kritikai yra dažnai suprantami kaip gadintojai, nes jie operuoja iš "problemos kadro". Iš kitos pusės svajotojai veikia iš "kas jei kadro", o realistai  iš "rezultato kadro" ir "grįžtamojo ryšio kadro" 

Pozityvių intencijų pozityvūs tvirtinimai

Daugelis kritikos yra pateikiami, kaip tai, ko nenorima, vietoj to, - kas norima.

N: Vengti streso.

P: Vis labiau atsilaiduoti ir jausti patogiai.

N: Tai yra laiko švaistymas.

P: Naudoti turimus resursus išmintingai ir efektyviai.

N: Tam reikia daug pastangų.

P: Kaip visa tai, galima palengvinti ir supaprastinti?

N: Tai yra per brangu.

P: Įsitikinti ar užteks biudžeto.

Iš kritikos į klausimą

Neigiami Tvirtinimai	Teigiamas performavimas
per brangu	prieinama kaina
laiko švaistymas	protingas resursų naudojimas
nepasisekimo baimė	noras, kad pasisektu
nerealistiška	konkretu ir pasiekiama
per daug pastangų	paprasta ir patogu
kvaila	išmintinga ir protinga

Kai randamas ketinimas, galima kritika paversti į klausimą.

N: Per daug brangu.

P: Kaip męs surasim tinkamą kainą?

N: Ši idėja niekada neveiks.

P: Kaip ketini šia idėja įgyvendinti?

N: Tai nerealistiškas planas.

P: Kaip tu gali padaryti plano žingsnius konkretesnius ir labiau apčiuopiamus?

N: Tam reikia per daug pastangų.

P: Kaip tau reiktų daryti, kad būtų lengvą ir paprasta?

Šiuo atveju kaip klausimai yra naudingesni, nei jie pakeičia kadrą, kai kodėl - pasilieka su tuo pačiu kadru.

Kodėl yra per brangu. (tas pats kadras)

Prieštaravimas į patarėją

1. Koks yra prieštaravimas ar kritika?

a) Tai ką nori nusipirkti yra nesąmonė.

b) Tau to nereikia.

2. Koks yra pozityvus ketinimas?

a) Protingas resursų panaudojimas.

b) Daugiau erdvės.

3. Žinant ketinimą, perfrazuoti klausimą su kaip.

Kaip gali kitaip protingai panaudoti savo išteklius, kad galėtum turėti daugiau erdės.

Darbas su įsitikinimais

Darbas su įsitikinimais

Įsitikinimai - apibendrinimai apie save, kitus žmones ir (arba) pasaulį.

Apibendrinimas - konkrečios situacijos ar elgesio panaudojimas siekiant apibendrinti skirtingų kontekstų turinį, tarsi tai būtų įrodyta išvada ar faktas., pvz.: "Tokie jau tie žmonės". 

Meta-Įsitikinimas:

Yra įmanoma pakeisti įsitikinimus.

 

Tikėjimų tipai

Priežasties. Nes. Pasisekimas, nes įdomus darbas.
Reiškinių - tai reiškia. (Tikėtinas atitikimas, Complex-equivalence)
Įdomus darbas reiškia pasisekimą.

Aš esu ... . ( Tvirtinimai apie tapatybę.)

Norint pakeisti įsitikinimą.

• Turi norėti.
• Žinoti kaip.
• Turi turėti įsitikinimą, kad tai įmanoma.
  

 

Tikėjimo pagrindimas

1.Tikėjimas.
Pasaulis yra gražus.

2.Aš tuo tikiu, nes   _____.
Aš tuo tikiu, nes yra begalinė įvairovė.

 

Prieštaringų pavyzdžių generavimas

Pasirink įsitikinimą.

A___, nes B___.

Aš nesugebu piešti, nes neturiu talento.

 

Ar yra taisyklės išimčių?

1. Ne A ir B

Situacijos kai galėjo piešti, nors neturėjo talento.

2. A ir ne B

Negalėjo piešti, nors turėjo talentą.

Tapatybės tvirtinimų keitimas į sugebėjimą

1. Neigiamas tapatybės tvirtinimas.

Aš esu _____.

Aš nesu dailininkas.

2. Sugebėjimas, kuris susijęs su šia būsena.

Sugebėjimas _____.

Sugebėjimas žinoti piešimo techniką ir ją taikyti.

3. Pakeisk sugebėjimą ar elgesį iš tapatybės tvirtinimo.

Galbūt nėra taip, kad tu esi _____.

Galbūt nėra taip, kad nesi dailininkas, tiesiog tau reikia sugebėti išmokti ir taikyti piešimo techniką.

Reikšmės grandinės tyrinėjimas

Kai žinome įsitikinimą, klausiame, jei tai yra tiesa, ką man tai reiškia?

 

Aš nesu dailininkas. (jei tai tiesa, ką tai man reiškia?)

Neturiu piešimo sugebėjimu (ką man tai reiškia?)

Aš niekados negalėsi piešti. (Koks jausmas?)

 

Su kokiu poreikiu susijęs šis įsitikinimas?

Kūrybiškumas, Įkvėpimas

 

Strategijos

Strategija - vizualinės ir elgsenos reprezentacijos, kurios lemia konkretų rezultatą, 
pvz:. sprendimas, mokymasis, motyvacija, konkretūs įgūdžiai.

 

 

Strategijos formavimas:

1. Šablono paieška.

2. Šablono perpratimas.

3. Sąmoningas šablono naudojimas.

 

Šablono perpratimas užduodant klausimus

Kaip tu tai darai?
Kaip žinai kada pradėti?
Kaip žinai kada padarei?

Kas darei, kad tam pasiruoštum?
Kas vyksta kai darai tai?
Kokius ėmeisi veiksmų, kad atliktum tai greitai?
Ką pirmiausiai darei?
Koks buvo sekantis žingsnis?

Jei ką nors praleidai, sugrįžk klausiant:
Ką darei prieš tai?


Kaip Išmėginti Strategiją?
Užmerk akis, įsivaizduok visus žingsnius. Ar tai tau veikia?
Jei taip pritaikyk, jei ne atsisakyk.

Strategijų rūšis:

• Kūrybiškumo
• Apsisprendimų
  
• Motyvacija.
• Problemų sprendimo
• Mokymosi
• Įgūdžio.
• Supratimo.
  
• Stebėjimo..
  
• Mokymo 
  
• Paaiškinimo.
  
• Įtikinimo.
  
• Motyvacijos
  
• Kalbėjimo su energija
  
• Prisiminimo
• Realybės
• Bendravimo
  

Kūrybiškumo

'Generative' means create result that has not existed before.

Kas dabar nėra sąraše?

Apie ką dabar negalvoji?

Apsisprendimų - Sprendimų

Kokios reikia motyvacijos, kad galėtum pradėti?

Gera Būsena -> Pasirinkimas.
Nėra tinkamų žinių -> Pasimetimas -> Pasirinkimas.
Aiškumas -> Pasirinkimas.

Aiškumas -> Suvokimas (tarsi užkoduotas pasirinkimas)

Buvimas būsenoje, kai priimi gerus sprendimus.
Apsisprendimų strategija užsisakant maistą iš meniu.
Einant susitikti su naujais žmonėmis.

Problemų sprendimo:

Problema pakeičiama į metaforą. Į ką tai panašu? Išsprendžiama metafora. Koks realus dalykas panašus į metaforą.

 

Mokymosi 

Įgūdžio

1. Išmokti pagrindus.
1. Terminologija
2. Laikas su meistrais.
1. Sutinka tave, tavo supratimo lygyje. 
   
2. Taupo laiką.
3. Praktikavimas.
4. Mokymas.
   

Supratimo

Ką daryti? Išvalyti būseną, kad dėmesys telktus į klausimais

Kodėl taip veikia?

Kaip veikia? Procesas, istorija.

Sinonimai - lygiagretus perstūmimas.

Analogija, metafora, palyginimas. Situacija su metafora, pavyzdys iš vaizduotės.

Kuo vertas teiginys, jei nerandi pavyzdžių? Per pavyzdį atstatomas ryšys tarp patirties ar įsivaizduojamos patirties ir apibendrinimo.

Supratimas kaip pamatas ant kurio stovi.
Įsivaizduok nori nueiti į lauką, bet kojomis neturi atramos į žemę.

Elektroninio pašto adresas yra kaip fizinio pašto adresas.
Įsivaizduok nori išsiųsti laišką, bet man nepasakai adreso.

Stebėjimo

Požiūris: Man įdomu kaip veikia mano smegenys.
Kada? Kai pasidaro nepaprastai įdomu. Tada išlaikomas dėmesys

Dėmesys atkreipiamas į ketinimą. Dėmesio dėmesingumas.

Mokymo

 

Paaiškinimo

Paaiškinimas iš skirtingų perspektyvų.

Naudoti gerai žinomas metaforomis. Dar labiai galima prisitaikyti. Krepšininkui, meraforos iš krepšinio.

Neverbalinė demonstracija. Čia ir dabar. Ryšys su stebėjimu. Naudoti šablonus iškart, vietoj to, kad kalbėti apie juos.

Jei įmanoma atsakyti elgesiu.  O tik vėliau žodžiais.

Dėstymas

Vaizduotės atvaizdavimas. Prisiderinant prie esamos struktūros.
Analogija, Metafora, palyginimas.
Sąrašas, tai lyg eilė parduotuvėje.

Prisiderinus pereiname prie aiškinimo dalyko, pernešant metaforos reikšmę.
Taip kaip parduotuvės eilėje galima, taip ir eilutėje galima.

Realybės strategija

Prisiminimuose:
Koks yra submodalumų skirtumas. Tarp to kas įvyko ir neįvyko.
Atpažįstant realybės strategiją, gali tiksliai žinoti, kaip tau reikia atpažinti ir pakeisti elgesį, kad įtikintum save, kad tai yra įmanoma.

 

Fiziniame lygmenyje:

Sąlygos:

• Kas turi galingą poveikį.
• Kas priešinasi pokyčiams
• Kas gali būti nepriklausomai.

Prisiminimo

Metodai:

• Apjungti kuo daugiau reprezentacinių sistemų, sukeliant emocijas.
• Perteikti informacija mokant kitą.
• Mokymasis grupėje
• Aktyvus kartojimas.
• Einant gulti paklausti:
• Ko išmokau?
• Ką jaučiu, kad verta prisiminti? 

Bendravimo

Su kokia būsena eiti?
Eiti į kontaktą: drąsiai, užtikrintai, tvirtai.

 

Tinkamai suformuoti rezultatai

Minčių žemėlapis

1. Ko būtent norite?
2. Kaip žinosite, kad pasiekėte tai, ko norite?
3. Kokiomis aplinkybėmis, kur, kada ir su kuo norėtumėte pasiekti šį rezultatą?
4. Kas trukdo norimą rezultatą įgyvendinti jau dabar?
5. Kokių resursų prireiks, kad gautumėte, tai ko norite?
6. Kaip sieksite savo tikslo?

Literatūra: NLP vadovas, 5 skyrius, 80 psl.

Kaip išspręsti vidinį konfliktą?

Vidinis konfliktas kyla tiktai tada, kai manome, jog skirtingų mūsų asmenybės pusių siekiai prieštarauja vienas kitam. Tačiau visuomet yra būdų, kaip šie siekiai gali abipusiškai palaikyti vienas kitą.

[...] 

Kai žmogus jaučia, jog yra "priverstas" daryti, tai ko sąmoningai daryti nenori, darome prielaidą, kad jį tai verčia daryti jo "pasąmonės dalis". Kai sakome "pasąmonės" turime omenyje, kad žmogus to nežino ar sąmoningai nesuvokia. [...] Be to laikomės požiūrio, jog visos žmogaus dalys turi pozityvių ketinimų ar tikslų nepaisant to, kokia žalinga ar destruktyvi bebūtų elgsena.

[...]

Konfliktas tarp dalių, kyla tiktai tada, kai manome, jog šie siekiai prieštarauja vienas kitam. Iš tiesų, yra būdų, kaip šie siekiai gali abipusiškai palaikyti vienas kitą. Pirmas žingsnis yra užtikrinti, kad šios dalys pažintų ir vertintų viena kitos intencijas.

[...]

Galbūt viena dalis nori būti: 

• spontaniška, o kita nori gyventi pagal taisykles ir nusistovėjusią tvarką; 
• mylima ir kurti šeimą, o kita siekti profesinės sėkmės;
• būti pasirūpinta, o kita siekia būti nepriklausoma;
• valgyti, o kita norinčia būti liekna (bulimija);
• daug pasiekti ir pasirūpinti sveikata;
• gerai mokytis ir atsipalaiduoti;
• pasitikėti savimi ir išlaikyti gerus santykius su kitais.
• taisyklių laikymasis(griežta) ir mylinčia(atlaidžia)
• privalai daryti(taisyklės) ir norėjo nesilaikyti taisyklių ir tapti savarankiškas(laisvė )
• jautrumas santykiams, ir noras būti savarankišku;

[.] Šis metodas, gali sutvarkyti skilimą, kad lengviau ir spontaniškiau galėtume elgtis pagal vidinius įsitikinimus, užtikrinančius pagarbą visoms mūsų dalims.

[..] Jis gali būti naudojamas įvairiose vidinio konflikto ar dvilypumo situacijose. 

Dauguma žmonių, konfliktus ir nepageidaujančias elgsenas mėgina išspręsti naudodami jėgą ar valią. Tapdami abiejų pusių pozityvių tikslų sąjungininkais, konfliktą išspręsite lengviau. Tuomet tereiks surasti abu tikslus labiau tenkinančias alternatyvias elgsenas.

[..] Konfliktas kyla tiktai tada, kai manome, jog šie siekiai prieštarauja vienas kitam. Iš tiesų yra būdų, kaip šie siekiai gali abipusiškai palaikyti vienas kitą. Pirmas žingsnis yra užtikrinti, kad šios dalys pažintu ir vertinu viena kitos intencijas.

Metodas - Procesas :

Ką tau suteikia elgesys?

(Kai neprieinama prie pasąmoninės dalies, galima mėginti pasiekti tą dalį, pasinaudojant vizualizacija.)

K:(Vardas), prašau pradėk įsivaizduoti tą dalį, kuri verčia tave (elgesys). Pirmiausiai pasakyk man į kurią ranką nori tą dalį padėti?

A: ...Dešinę/Kairę

K: Gerai. Dabar, tau ištiesus dešinę/kairę ranką, ta dali gali pradėti formuotis. Tai galinga ir svarbi tavo dalis. Tokia svarbi, kad sąmoningai nebuvai pastebėjęs naudingo jos tikslo. Šiai daliai pradedant įgauti formą, pasakyk ką matai...

A:...

K: Aišku. Įdėmiai įsižiūrėk į tos dalie bruožus. Atkreipk dėmesį į jos veidą, judesius ir t.t. Kai tikrai aiškiai pamatysi savo dalį, paklausk jos, ką pozityvaus ji tau suteikia, kai priverčia tave (elgesys).

A:...Ta dalis nieko nesako - negaunu jokio atsakymo (Reikia, reikia įgyti didesnį tos dalies pasitikėjimą, kad ji pradėtu bendrauti)

K: Gerai. Toliau stebėk tą dalį, duodamas jai pakankamai laiko atskleisti, ką naudingo ji tau teikia.

A:...

K: Padėkok savo daliai už tau suteiktą atsakymą. Padėkok jai už buvimą čia, norą tau padėti būti (poreikis) Atrodo tavo dalis siekia labai vertingo dalyko. Ar supranti tai, kaip kažką pozityvaus?

Kai tik jūsų dalis pradeda su jumis kooperatyvai bendradarbiauti, labai svarbu jai iš karto padėkoti.

-Gerai,. Duok tai savo daliai žinoti, jog visiškai pritari jos tikslui, tai jai tyliai pasakydamas, ar kokiu kitu priimtinu būdu...

-O dabar, laikydamas šia dalį dešinėje rankoje, nukreipk dėmesį į kitą ranką. Ką galėtum pasakyti apie dešineje/kairėje rankoje esančią dalį, priešingą tai, kuri tave verčia (daryti elgesį X). Tai dalis, su (elgesiu X) nenorinti turėti nieko bendro.

A: ....

K: -Duok šiai daliai pakankamai laiko aiškiai susiformuoti tavo kitoje rankoje. Kai galėsi ją aiškiai matyti, paklausk tos dalies, ką pozityvaus ir naudingo ji tau teikia.

A: Ji nori, kad  ... (jei atsako elgesiu, paklausk ko pozityvaus ji siekia, taip darydama)

K: -Tikrai naudinga turėti savyje tokią dalį. Dabar padėkok šiai daliai už tai, ko ji siekia.

K: -(Vardas), ar dalis, siekianti (poreikis - savarankiškumas), žino, kaip kita dalis galėtų prie to prisidėti?

A: ...

K: Ir tavo dalis siekianti  (poreikis - gerų santykių), turbūt iki šiol nepastebėjo, jog buvimas savarankišku yra esminė gerų santykių dalis?

A:...

K: -Dabar, stebėk, kaip abi dalys atsisuka viena į kitą ir padėkoja viena kitai už pozityvius ketinimus. Gali išgirsti jas kalbant ar pamatysi, kaip nežodiniu būdu jos sveikina viena kitą. Galbūt iš didelio dėkingumo jos viena kitai nusilenks...

A...

----Abiems dalims sutikus dėl ketinimų, kitas žingsnis, jas abi suburti į vieną, kad jos galėtu kartu nuosekliai dirbti. Vienas iš metodų - "Vizualinė spūstis"

K: - Dabar, (Vardas), nukreipk savo žvilgsnį per vidurį tarp savo rankų, kad vienu metu galėtum matyti abi dalis abiejuose rankose. Tegu tavo rankos sueina palengva, tokiu greičiu, kuris leis joms susilieti, išlaikant kiekvienos naudinguosius tikslus, sujungti taip, kad abi viena į kitai būtų naudingos  ir nieko neprarastų. Gali nustebti matydamas, kaip jos pasikeičia ir susilieja tau sudėjus abi rankas. Tegu tai trunka tiek laiko, kiek reikia jų sujungimui, joms priimtinu greičiu.

A:.. (nežodinė reakcija, patvirtins apie integraciją)

----Nurimus nežodiniams reakcijoms, laukia kitas žingsnis, priimti šia naują integruotą atgal į save. 

K: -Toliau laikyk savo rankas kartu, ir šia naują dalį, turinčią viską, kas buvo vertinga abiejose kitose dalyse, lėtai priartink prie krutinės. Kai tavo rankos prisilies prie krutinės ši susiliejusi dalis galės visiškai susijungti su tavimi ir tapti tavo minčių, jausmų ir elgsenų dalimi dabar ir ateityje.

Pozityvus ketinimai

Užuot mėginę "pasikeisti", galime pasinaudoti "Šešių žingsnių perkūrimu".
Svarbiausia šio metodo dalis yra mėginimas įsivaizduoti, kad kiekvienas jūsų elgesys ar jausmas, kad ir koks kvailas ir neįprastas atrodytų, turi tam tikrą svarbų pozityvų ketinimą ar tikslą.

[...]
Vienas iš svarbiausių šešių žingsnių perkūrimo bruožų yra tai, kad jis suteikia galimybę sąmonei ir pasąmonei pasiekti konsensusą. Net jei mes ir darome visai ką kitą, nei norime daryti, kai mes įžvelgiame mūsų dalių turimus pozityvius tikslus, jos savaime transformuojasi į vertingus ir galingus mūsų sąjungininkus. Paprastai tokios musų dalys susiformuoja vaikystėje. Nors jos turi pozityvių tikslų, jų metodai dažnai būna pasenę, vaikiški ir neveiksmingi. Kai suvokiame pozityvius ketinimus, galime imtis ieškoti naujų elgsenos ir jausmų alternatyvų, teiksiančių geresnių rezultatų. Tokiu būdu visa iki šiol konfliktams naudota energija nukreipiama prasminga linkme.
[...]

Manimas, kad tam tikra dalis gali būti simptomų šaltinis.
Vidinės dalys - terminu "dalis" tiesiog patogu išreikšti vidinį neapsiprendimą dėl vieno ar kito įvykio ar būsenos traktuotės, vidinį konfliktą, kai norime daryti vieną dalyką, bet taip pat norime imtis ir kito.
[..]
Pavyzdžiui, galbūt norisi neprarasti savitvardos, tačiau tam tikrose situacijose pyktis vis tiek šį norą nugali. Kadangi savitvarda vis tiek prarandama, išeina taip, lyg mažiau sąmoninga asmenybės dalis ir toliau pyksta, o štai kitai, labiau sąmoningai daliai, tai nepatinka. Kai viena dalis nori, o kita nenori, tokiais atvejais, kai žmogų kankina panašūs vidiniai prieštaravimai, galime naudoti žodį "dalis", pažymėdami juo tam tikrus mūsų jausmus ar elgsenas, kurie atstovauja ne visai asmenybei, bet tik jos daliai.


Kada galite naudoti šešių žingsnių perkūrimo metodą?

Perkūrimo metodas iš tikro gali būti naudojamas bet kurio elgesio ar jausminės reakcijos pakeitimui.

1. Elgsena ir įpročiai
2. Jausmai ir emocijos
3. Fiziniai simptomai

Kaip pačiam pasinaudoti šešių žingsnių perkūrimo metodu?

Patogiai įsitaisyti ir nuosekliai įsigilinti į žingsnius.

Metodas

Pirmas žingsnis. Pasirinkite elgseną ar jausmą, kuri jums būdinga, bet kurios nemėgstate.
Atras žingsnis. Užmegzkite ryšį su atrasta dalimi.
Pirmiausiai atsigręžkite į savo vidų ir atsiprašykite tos savo dalies už jos neįvertinimą praeityje. Pasakykite, kad dabar suvokiate, jog ta dalims jums darydama X, siekia kažko svarbaus ir pozityvaus, nors dar ir negalite to įvardinti. Kuo maloniau ir švelniau elgsitės su šia savo dalimi, tuo ji labiau bus linkusi su jumis bendrauti.
Dabar užmerkite akis ir mintimis paklauskite: "Ar ši mano dalis, kuri lemia mano X, bendraus su manimi sąmonės lygmeniu?" Tuomet stebėkite, ką girdite ir jaučiate. [.] Sulaukę bet kokio ženklo, sustokite  ir padėkokite su jumis bendraujanti sutikusiai asmenybės daliai.
Jei gautas ženklas- lengvai pakartojamas, savo vidinei daliai pasakykite:
"Norėdamas būti tikras, jog bendrauju su tavimi, aš turiu gauti signalą, kuris tikrai būtų anapus mano kontrolės ribų. Kadangi aš galiu atkartoti tavo duotą signalą, prašaus atsiųsk kitą, kurio sąmoningai dubliuoti negalėčiau." Laukiame atsakymo. Kiekvieną kartą jūsų asmenybės daliai užmezgus su jumis ryšį, padėkokite už atsaką, net jei tuo metu jo ir nesuprantate.

Ką duotas signalas reiškia: "Kad tiksliai žinočiau ką turi omenyje, jei nori pasakyti "Taip" ir sutinki su manimi bendrauti sąmonės lygmenyje, prašau sustiprink signalą. Jei "Ne" ir bendrauti nesutinki, signalą susilpnink.

Trečias žingsnis. Atskirkite elgseną(reakcija) nuo pozityvaus tikslo(ketinimo)

[.] Atminkite svarbiausia nuostatą: net jei ši dalis daro tai, kas jums nepatinka, ji tai daro dėl tam tikro aiškaus tikslo.

Dabar savo dalies paklauskite: "Ar tu gali man leisti sužinoti, ko sieki, man darydama X? Jūsų dalis atsakymo davimui gali panaudoti tą patį taip/ ne signalą, kurį nustatėte antrame žingsnyje.

Jeigu jūsų dalis sako "Taip", padėkokite jai ir paprašykite, kad atsakytų. Jei jūsų dalis sako "Ne", taip pat padėkokite ir pasakykite, kad manote, jog ji turi kokį nors pozityvų tikslą, kurio jums šiuo metu dar nevalia žinoti. Net jei sąmoningai nežinote pozityvaus tikslo, galite pereiti prie ketvirto žingsnio.

Labai svarbu nesistengti atspėti, ką jūsų dalys nori pasakyti, kitaip tariant, nenuspręsti to patiems. Jei nesate tikri, ką jums sako ar rodo, sužinojimui galite naudoti taip/ne signalą.
Pvz:. "Manau, kad tikrasis mano tikslas yra padėti, kad man pasisektų. Prašyčiau duoti "taip" ženklą, jei tai tiesa arba "ne" jei tai netiesa.

Jei iš pradžių išgirstame "pozityvų tikslą", kuris atrodo negatyvus, padėkojame už mums suteiktą informaciją. Tuomet paklausiame: "Kuo man naudingas šis tavo veiksmas?" Šį klausimą uždavinėkite , tol kol išgirsite pozityvų jums priimtiną tikslą.

"dalis, kuri lemia X" -> "dalis, kuris nori X" 

Ketvirtas žingsnis. Atraskite naujas elgsenas ar reakcijas

Paprašykite savo dalie panaudoti taip/ne ženklą, kad suteiktų atsakymą į klausimą.
"Jei būtų būdų, kurie tavo manymu būtų tokie pat geri ar net geresni nei X ir leistų pasiekti tavo pozityvaus tikslo, ar norėtum jais pasinaudoti?

• Jei "taip",  neatimdami iš jos ankstesnių variantų, siūlote jai geresnių idėjų, kad ji gautu būtent tai , ko nori.
• Jei "ne", tai tereiškia, jog dalis nesupranta ką siūlote.

Paprašykite savo dalies norinčios Y: "Susisiek su kūrybingąją dalimi ir išsakyk jai aiškius savo tikslus, kad mano kūrybingoji dali juos suprastų."  

Tuomet pakvieskite kūrybingąją dalį:

"Kai tik suprasi pozityvų tikslą, pradėk kuri kitas pozityvaus tikslo įgyvendinimo galimybes ir jas perduok daliai, norinčiai Y"

Kūrybingosios dalie užduotis yra idėjų, iš kurių galės rinktis kita dalis, kūrimas:

"Mano dalis, kuri nori Y, tuomet gali pasirinkti tik tuos naujus būdus, kurie, jos manimu, yra tokie pat geri ar net geresni negu X, padėsiantis pasiekti pozityvių jos tikslų. Kiekvieną kartą jai pasirinkus naują būdą, tegu, ji man duoda "taip" signalą.

Kai busite gavęs tris "taip" signalus, busite pasiruošęs kitam žingsniui. Už pagalbą padėkokite abiems dalims, kūrybingajai ir tai, kuri nori Y. Dabar jūs sąmoningai arba žinosite šiuos tris naujus būdus, arba jų nežinosite, ir tai iš tiesų - visiškai nesvarbu.

Penkta žingsnis. Prižadėjimo gavimas ir proceso išbandymas.

Paklauskite Y norinčios dalies: 

"Ar galėtum šias alternatyvas išbandyti praktiškai tinkamose situacijose, kad įvertintum, ar jos yra veiksmingos? (taip/ne signalas)

Jei "Taip" - 6 žingsnis

Jei "Ne"  - bandykite suprasti prieštaravimo priežastį. Gali reikti grįžti į 5 žingsnį ir rasti būdų, kad prieštaravimų neliktų.

Šeštas žingsnis. Asmeninės erdvės patikrinimas

Susitelkite į savo vidų ir paklauskite visų kitų savo dalių:

"Ar kuri kita mano dalis prieštarauja mano naujiems elgesio būdams?"  Jei nesulauksite vidinių signalų, procesas baigtas.

Jei yra signalų klausiam:

"Jei prieštarauji, prašau sustiprink signalą, kad būtų aiškus "taip", nei neprieštarauji - susilpnink, kad būdų aiškus "ne". Jei kuri nors dalis nesutinka, jūs galite pakartoti tą patį šešių žingsnių procesą, su nauja dalimi.

Jei jus pasiekia keli prieštaravimus reiškiantys signalai, tiesiog grįžkite į antrą žingsnį ir paprašykite visų prieštaraujančių dalių, sudaryti "komitetą", kad kiekviena jų identifikuotų savo pozityvius tikslus ir iš kūrybingųjų dalių pateikiamų idėjų pasirinktu priimtinus naujus būdus.

SS

117 psl Pozityvus ketinimai

Natūraliai liejinėjančios mitybos strategijos žingsniai

Jei norite išmokti tinkamai pasirinkti maistą, jums pravers toliau pateikti žingsniai. [...]

1. Suraskite vietą ir laiką, kur dvidešimt minučių netrukdomi galėsite būti atsipalaidavę.
2. Pagalvokite, kaip sužinote, kada jau laikas valgyti.
   Kai pamatote maistą?
   Kai išgirstate ką nors sakant „Ar jau laikas valgyti?“
   Kai pažiūrite į laikrodį ir suvokiate, kad atėjo pietų metas?
   Kai pajuntate alkį?
   Galite įsivaizduoti, kad sėdite prie pietų stalo ir matote maistą, atsidarote šaldytuvą ir tyrinėjate, kas jame, arba žvelgiate į restorano meniu.
3. Dabar pagalvokite apie jausmą skrandyje. Pastebėkite, kokia yra juntamų pojūčių kokybė. Tikrinkite ne tik sotumo ar alkio jausmą, bet ir tai, kad skrandis apskritai jaučiasi. Jūsų skrandžio veikla priklauso nuo to, ką paskutinį kartą valgėte, buvote įsitempęs ar atsipalaidavęs ir pan.
4. Paklauskite savęs „Į kokį maistą mano skrandis dabar sureaguotu gerai?“ Nereikia to sakyti garsiai - paklauskite tyliai, mintyse.
5. Dabar pagalvokite apie kokį nors vieną valgį, kurį galėtumėte suvalgyti. Galite įsivaizduoti kalakutienos sumuštinį, saldainį, daržovių sriubą salotas ir pan.
6. Įsivaizduokite, kad suvalgote dalį maisto, apie kurį pagalvojate. Jei pagalvojate apie salotas, greitai pajusite salotų skonį. Atkreipkite dėmesį į tai, koks jausmas, kai maistas nukeliauja į jūsų skrandį. Kaip maistą priims ir kelias valandas virškins jūsų skrandis, kaip reaguos visas kūnas.
7. Dabar palyginkite šį jausmą skrandyje su ankstesniu jausmu, kilusiu tada, kai įsivaizdavote maisto valgymą. Kuris jums labiau patinka? Ar valgydami salotas ilgainiui pasijusite geriau, nei nieko nevalgę? Jeigu atsakėte teigiamai, salotas turėkite omenyje kaip vieną iš alternatyvų. Jei atsakėte „ne" atmeskite šį pasirinkimą.
8. Dabar įsivaizduokite kitą maistą. Galbūt norite saldainio.
9. Išsiaiškinkite ar jūs tikrai norite valgyti saldainį.
   Įsivaizduokite, kad saldainis patenka į jūsų skrandį. Apgalvokite, kaip kelias ateinančias valandas jausitės suvalgę saldainį.
10. Palyginkite praėjusiame žingsnyje jausmą su geriausiu iki šiol įsivaizduotu pojūčiu (septintas žingsnis.) Koks šis jausmas, palyginus su jausmu, jei būtumėte suvalgęs salotas? Kuris pojūtis malonesnis? Turėkite omenyje maistą, kurios paskanavę jaučiatės geriausiai ilgiausią laiką. 
11. Pakartokite procesą (8-tą, 9-tą ir 10-tą žingsnius) su keletu kitų maisto produktų. Kiekvieną sykį įsidėmėkite geriausią ilgalaikę savijautą užtikrinantį maistą.
12. Kai suprasite, jog tokiu būdu apsvarstėte pakankamai maisto produktų ir šis procesas tampa jums natūralus, apsvarstykite, kuris variantas verčiausias jūsų dėmesio. Dabar įsivaizduokite, kad valgote tą maistą, ir pajuskite geriausią savijautą žadančio maisto teikiamą malonumą.

[...]

Kaip žinoti, kada gana

Ta pati strategija jums leis nuspręsti kada sustoti valgyti. Kiekvieną kartą jums atsikandant, nesunkiai galite pajusti, kaip į šį kasinį sureaguos skrandis. Jūs iškart sustosite, jei suprasite, kad po kito kąsnio jausitės nebe taip maloniai, kaip dabar. Tai leis natūraliai nustoti valgyti, kai būsite sotus. Kai šis procesas taps įpročiu, viskas vyks labai greitai ir be jokių pastangų.

Kai kurie žmonės laikosi taisyklės suvalgyti viską, kas lėkštėje. Taip suvalgo viską, „kad nieks nebūtų išvaisyta“ ir „nenukentėtų maistas“, bet tuomet nukenčia jie patys! Jei laikotės tokios taisyklės, į lėkštę visuomet dėkitės mažesnę porciją, nei norisi, - jei suvalgę porciją vis dar jausitės alkani, galėsite pakartoti. Kitas sprendimo būdas yra nusipirkti labai mažų lėkščių. [...] 

Šaltinis:

Protas turi širdį 188 psl.